Posted in Apie mane, Receptai

Neiškeptas tortas

<Jeigu nori niekada nenusivilti, neturėk lūkesčių.>

Tik vakar baigusi “rožinių ausyčių” projektą, vis dar gyvenu artėjančio dukterėčios gimtadienio laukimu. Taip jau atsitiko, kad mano šaldytuve atsirado 30 atliekamų kiaušinių. Sumintijau kepti biskvitą. Tik ką su juo veikti? Taip mintis po minties atvijo mane prie torto recepto. Džiūgavau širdyje. Iš pat ryto, kol suruošiau Vyresnėlį į darželį, išvijau vyrą į parduotuvę parvežti grietinės kremui. Užpyliau vaisinę žėlę (tikėjau, kad bus skanu įdėti į kremą želės gabaliukų), ir jau mintimis lentynoje ieškojau kepimo skardos, tačiau… kažkoks kipšas truktelėjo mane paklausti sesers ar galiu iškepti tortą. Žinoma, visiškai suprantama, kad dukters 7- ajam gimtadieniui ir aš ko gero mieliau rinkčiausi tortą su Elza ir Ana. Ir visiškai nebuvo ko šitaip vaikiškai įsižeisti. Bet kadangi jau buvau mintyse save nusipiešusi kaip nuostabią tetą, kuri ne tik pasiuva suknelę, bet ir iškepa tortą (!) o ir diena pasitaikė ne iš lengvųjų, šį menką akibrokštą priėmiau itin asmeniškai. Ir tarsi ne mano torto būtų atsisakę, o aš pati būčiau tapusi niekam nereikalinga…

Taigi, iš 30 atliekamų kiaušinių dabar šaldytuve liko riogsoti dar ir 2 dideli indai grietinės, kurios mes nenaudojam (ir sustingusi vaisinė žėlė), todėl vakarop pagaminusi vakarienę iškepiau gana paprastų, bet tikrai žiauriai skanių sausainiukų 🙂

Posted in Apie mane

2 inžinieriai ir 3 gydytojai

Stebiu savo kolegų kelią virtualiai. Jų mokslo darbai juda į priekį, rašo tezes tarptautiniam kongresui, o aš… Mano visa profesinė veikla sustojusi. Kad ir kaip norėjau įsivaizduoti (tiesa, laukiantis antrą kartą tame buvo jau daugiau realizmo), kad pagimdžius galima neatitrūkti nuo gyvenimo ir darbo bent iš dalies, tai tėra saviapgaulė. Galbūt kitoms tai pavyksta, tačiau nesu iš tų laimingųjų. O gal uoliųjų. Nesu iš tų, kurios keliauja hi su vaiku į darbą, mokslus, konferencijas, kalnus ar paplūdimius. Nesu ir iš tų, kurios antrą savaitę po gimdymo apsitempia savo modelio figūras madingais džinsais ir kulniuoja trims valandoms į kirpyklą ar kavinę atsipalaiduoti. Nesu netgi iš tų, kurios augina pulką vaikų, tuo pačiu mokosi, vysto verslą ir užsiima rankdarbiais… Esu iš tų, kurios lieka namuose. Kurios maitina pagal por
eikį, valo langus, kol mažylis miega ir karts nuo karto naudojasi sausu šampūnu… Esu iš tų, kurioms kartais svyra rankos, kurias kartais vargina nepilnavertiškumas, savigrauža ar nuobodulys. Ar liūdesys.

Iki sukurdama šeimą, planavau savo ateitį karjeroje. Moksle. Kongresuose ir konferencijose. Man jos patinka. Taigi, savotiškai liūdžiu lygindama save su kolegomis. Tačiau prieš keletą dienų vyras taip taikliai sugebėjo mane paguosti. “Kas iš tų mokslinių darbų po 20 metų… Užtat tu užauginsi du inžinierius ir tris gydytojus” 😀 Nors kol kas auginam tik du sūnus, tačiau ši frazė privertė mane nusišypsoti 🙂 Nemanau, kad mokslas yra bevertis, vis dar tikiuosi ateityje įgyveninti bent dalį savo užmojų, tačiau jeigu reikėtų rinktis tarp karjeros (ar mokslinės veiklos) ir 5 sūnų, nedvejodama rinkčiausi pastaruosius 🙂 net jei jie netaptų inžinieriais, nei gydytojais!