Posted in Apie mane, Receptai

Neiškeptas tortas

<Jeigu nori niekada nenusivilti, neturėk lūkesčių.>

Tik vakar baigusi “rožinių ausyčių” projektą, vis dar gyvenu artėjančio dukterėčios gimtadienio laukimu. Taip jau atsitiko, kad mano šaldytuve atsirado 30 atliekamų kiaušinių. Sumintijau kepti biskvitą. Tik ką su juo veikti? Taip mintis po minties atvijo mane prie torto recepto. Džiūgavau širdyje. Iš pat ryto, kol suruošiau Vyresnėlį į darželį, išvijau vyrą į parduotuvę parvežti grietinės kremui. Užpyliau vaisinę žėlę (tikėjau, kad bus skanu įdėti į kremą želės gabaliukų), ir jau mintimis lentynoje ieškojau kepimo skardos, tačiau… kažkoks kipšas truktelėjo mane paklausti sesers ar galiu iškepti tortą. Žinoma, visiškai suprantama, kad dukters 7- ajam gimtadieniui ir aš ko gero mieliau rinkčiausi tortą su Elza ir Ana. Ir visiškai nebuvo ko šitaip vaikiškai įsižeisti. Bet kadangi jau buvau mintyse save nusipiešusi kaip nuostabią tetą, kuri ne tik pasiuva suknelę, bet ir iškepa tortą (!) o ir diena pasitaikė ne iš lengvųjų, šį menką akibrokštą priėmiau itin asmeniškai. Ir tarsi ne mano torto būtų atsisakę, o aš pati būčiau tapusi niekam nereikalinga…

Taigi, iš 30 atliekamų kiaušinių dabar šaldytuve liko riogsoti dar ir 2 dideli indai grietinės, kurios mes nenaudojam (ir sustingusi vaisinė žėlė), todėl vakarop pagaminusi vakarienę iškepiau gana paprastų, bet tikrai žiauriai skanių sausainiukų🙂

Posted in DIY, Eksperimentai, Siuvimas

Rožinės ausytės

<Keisčiausias klausimas kokį esu girdėjusi “O tu moki siūti?”.
Kaip galima kažko nemokėti, kai yra Pinterest, youtube, google ir t.t… Tiesiog imi ir darai.>

 

Pagaliau baigiau savo didįjį projektą “rožinės ausytės”! Dovana dukterėčiai. Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad niekada nesu siuvusi kažko panašaus. Po to, kai vyras nupirko man siuvimo mašiną, esu pasiuvusi tik maišelį ir ninjago kostiumą savo Vyresnėliui. Labai savim didžiuojuosi. Tikrai🙂 žinoma, patyrusi siuvėja turėtų už ką mane supeikti, daug kas “pramazinta”, bet su tom klaidom daug ir išmokau. Sekantis projektas jau būtų kur kas tobulesnis🙂

Kačiukų medžiagą pirkau iš “Tavo sapno“, rožinę – išardžiau savo gero trikotažo maikutę. Suknelės modelį pasirinkau iš čia, tačiau patį brėžinį pasidariau pagal tinkamo dydžio maikutę. Kadangi esu visai žalia siuvime, nusipirkau gerokai per daug medžiagos, todėl baigusi suknelę, paprastuoju būtu nusibraižiau brėžinį pagal dukterėčios timpas ir vuolia, jau turiu derinuką.

Ir netgi pasiuvus galvos raištį, medžiagos vis dar liko😀 Manau, rudenėjant pribręsiu ir kepurei…

Posted in Eksperimentai

Saulės milteliai

Taip jau gamta davė, kad mano kolageno struktūra baisingai netikus, taigi, pirmasis nėštumas išvagojo mano pilvą įspūdingais raštais, o antrasis šį darbą dar labiau patobulino🙂 Tikiu, kad gamta pati geba ištaisyti savo klaidas. Be to, visiškai nekyla ranka švaistyti pinigų abejotino poveikio kosmetikos priemonėms. Taigi, išaušo ta diena, kada pasiryžau išmėginti namų darbo priemonę nuo strijų…

Kažkur skaičiau, kad randus (o taip gi ir strijas) puikiai gydo ciberžolė! Ilgai nelaukus sumaišiau porą kupinų šaukštelių ciberžolės miltelių su makadamijų aliejumi (taip pat labai tinka odai!). Sudrėkinusi visą juosmenį vandeniu (šitaip natūralus aliejus geriau rezorbuojasi), nugaros sritį išsitepiau grynu makadamijų aliejumi, o visą pilvą padengiau įspūdingos spalvos košele iš ciberžolės ir aliejaus (labai rekomenduoju tai daryti greitai ir nusiplauti rankas arba su vienkartinėm pirštinėm…). Tada standžiai keletą kartų apsivyniojau pakavimo plėvele (tinka ir maistinė plėvelė). Ir pradėjau tikėti – tai yra esminis bet kokio gydymo(-si) momentas🙂

Praėjus kokiai valandai ėmiau džiaugtis, kad šitą eksperimentą išbandžiau dienos metu (šiaip jau rekomenduojama teptis nakčiai). Mano įspūdžiai:

  1. Karšta. Bet kažkodėl, kai karšta, man atrodo, kad lieknėju😀 tiesiog jauste jaučiu, kaip lydosi riebalai😀
  2. Plėvelė pradėjo slinkti ir raitytis nuo mano “gelbėjimosi rato”… rezultatas – žindydama mažylį ištepiau jo drabužėlius.
  3. Ištepiau, žinoma, ir savo drabužius. Po mirkymo su ACE delicate ir atkaklaus trynimo, drabužiai BEVEIK išsiskalbė. Dėmės, kurias trynimo etapas netyčia aplenkė, liko kaip neskalbtos.
  4. Galų gale, kai po 4-5val nutariau viską nusiplauti. Po 6 muilavimo epizodų nuo manęs vis dar bėgo geltonas vanduo, o pilvas atrodė kaip išteptas nevykusiu savaiminio įdegio kremu🙂

Išvados: stebuklas neįvyko. O ir neturėjo – šią programą reikėtų pakartoti keletą ar net kelioliką kartų… Tik nesu tikra, ar dar kartą pasiryšiu tokiai spalvų fiestai😀

Tiesa, viskas labai priminė Indiją – kvapas ir spalva. Girdėjau, (tinkamos koncentracijos!) ciberžolės pasta skaistina veido odą. Na, mano pilvas ir po paros vis dar gražiai švyti😀

Kitą kartą ko gero reikėtų geriau apgalvoti, kaip patikimai įsivynioti tą visą reikalą kartu su pilvu, kad paskui nuo visur nereiktų valyti saulės zuikučių…

Posted in Apie mane

2 inžinieriai ir 3 gydytojai

Stebiu savo kolegų kelią virtualiai. Jų mokslo darbai juda į priekį, rašo tezes tarptautiniam kongresui, o aš… Mano visa profesinė veikla sustojusi. Kad ir kaip norėjau įsivaizduoti (tiesa, laukiantis antrą kartą tame buvo jau daugiau realizmo), kad pagimdžius galima neatitrūkti nuo gyvenimo ir darbo bent iš dalies, tai tėra saviapgaulė. Galbūt kitoms tai pavyksta, tačiau nesu iš tų laimingųjų. O gal uoliųjų. Nesu iš tų, kurios keliauja hi su vaiku į darbą, mokslus, konferencijas, kalnus ar paplūdimius. Nesu ir iš tų, kurios antrą savaitę po gimdymo apsitempia savo modelio figūras madingais džinsais ir kulniuoja trims valandoms į kirpyklą ar kavinę atsipalaiduoti. Nesu netgi iš tų, kurios augina pulką vaikų, tuo pačiu mokosi, vysto verslą ir užsiima rankdarbiais… Esu iš tų, kurios lieka namuose. Kurios maitina pagal por
eikį, valo langus, kol mažylis miega ir karts nuo karto naudojasi sausu šampūnu… Esu iš tų, kurioms kartais svyra rankos, kurias kartais vargina nepilnavertiškumas, savigrauža ar nuobodulys. Ar liūdesys.

Iki sukurdama šeimą, planavau savo ateitį karjeroje. Moksle. Kongresuose ir konferencijose. Man jos patinka. Taigi, savotiškai liūdžiu lygindama save su kolegomis. Tačiau prieš keletą dienų vyras taip taikliai sugebėjo mane paguosti. “Kas iš tų mokslinių darbų po 20 metų… Užtat tu užauginsi du inžinierius ir tris gydytojus”😀 Nors kol kas auginam tik du sūnus, tačiau ši frazė privertė mane nusišypsoti🙂 Nemanau, kad mokslas yra bevertis, vis dar tikiuosi ateityje įgyveninti bent dalį savo užmojų, tačiau jeigu reikėtų rinktis tarp karjeros (ar mokslinės veiklos) ir 5 sūnų, nedvejodama rinkčiausi pastaruosius🙂 net jei jie netaptų inžinieriais, nei gydytojais!

Posted in Uncategorized

Pradžia

Klausydama ausiai mielo indaplovės garso (tik todėl, kad nereikia to daryti rankomis) ir tylaus miegančio sūnaus niurzgėjimo, pagaliau nusprendžiau – gana. Gana rašyti ir planuoti mintyse, nes visos mintys ir nepanaudotos idėjos nublunka ir išnyksta. Laikas liautis varčius kitų mamų (ir nebūtinai) tinklaraščius, su (baltu) pavydu (o kartais ir ne visai baltu) skaityti jų pasiekimus ir kasdienes pergales buityje, namuose ar mintyse.

Kai visą dieną būni namie ir pasikalbėti gali tik su mažuoju profesorium, kuris dar tik pradeda tarti gerklinius garsus, o vakare nespėji “atmušinėti” klausimų “kur mano raudonas ninjaGo?” ir reikalavimų “mama, noriu saldumo”, visos idėjos ir mažyčiai laimėjimai gali taip ir likti dulkėti minčių užkaboriuose. Pamažu imi ir susilieji su kasdienybe.

Laikas imtis ir man šios madingos pramogos ir oficialiai įsipareigoti. Laikas būti nuoseklesnei ir ugdyti savo emocinį intelektą pažįstant save iš šalies.

Taigi. Pradedam.